Mes visi bėgiojam. Nuo savęs. Nuo aplinkinių. Nuo atsakomybės. Nuo aplinkybių. Nuo dar vieno gimtadienio, pasendinančio dar vienais metais… Vieni bėgioja tik retkarčiais, paveikti rūstaus gyvenimo smūgio, kiti begioja neurotiškai, t.y.- chroniškai – kasdien, kas valandą, kas minutę.
Yra dvi pagrindinės kryptys:
– bėgti nuo savęs
– bėgti nuo aplinkinių.
Tik nėra vienareikšmio atsakymo – kurgi nubėgsi ?
Aišku būna tik tai, nuo ko bėgi… (nors gal ne visada tai taip jau aišku)
Greičiausiai, darai tai iš :
………………………………… baimės,
………………………………… pykčio,
………………………………… bejėgiškumo
………………………………… ir..
Ar, šitaip elgiantis, galima tikėtis „ant meškos užbėgti“?
Bėgimas nuo aplinkos ( netenkinančios realybės) į save.
Arba kitaip – noras pajusti save ( o kartu – ir baimė būti matomu ).
Kur galima nubėgti ?
….. į psichosomatines ligas bei hipochondriją
….. į obsesinę savianalizę (koks aš sudėtingas ir įdomus atvejis)
….. į svajones (day dreaming) – galvoje kuriami „filmai“, siužetai, kuriuose pats esi visai ne toks, koks realybėje – esi gražus,stiprus, mylimas, turtingas..na, tai pagrindiniai reikalavimai „filmo galvoje“ siužetams…
….. į savižudybę
….. gal gali pridurti, kur dar?
Bėgimas nuo savęs. Arba kitaip – noras išnykti (skausmo ir jausmų baimė).
Kur galima nubėgti ?
….. į darboholozmą
….. į alkoholizmą, narkotikus ir pan.
….. į savižudybę
….. gal gali pridurti,kur dar?
Vieni žmonės skausmingai nori pajusti savąjį AŠ. O kiti – ne mažiau skausmingai – tą, savąjį AŠ nori ištrinti.
Jis turi važiuoti į Ispaniją – visi sako: “Kaip šaunu, kaip tau gerai“.
O jam visai negerai, jis … bijo.
Bijo kelionės, bijo derybų, jį jau prieš kelionę kankina nerimas…
Jis pyksta ant savęs, kad negali jaustis taip, kaip tikisi tie „visi“…
Tačiau būtent jo nerimas, jo liga – yra pasipriešinimas „visų“ laukimams – koks jis, anot jų, turi būti. Juk jau nuo vaiksytės iš jo buvo „laukiama“, o jis stengėsi tuos laukimus išpildyti. Labai stengėsi, ir pamažu tapo nebe Jis, o tarsi susidedantis iš „visų laukimų“…
Todėl jo nerimas ir kelionės baimė yra jo bandymas nors dabar, esant 32, tapti savimi ir pasipriešinti tiems „visiems“. Jo liguista psichologinė būsena yra vienas iš jo atrastų kelių, kaip būti savimi. Tiksliau – kaip pajusti savąjį aš.
Medikamentai, skirti nerimui malšinti, jį taip pat veiks atvirkščiai – juk gydytojas, skirdamas vaistus, tikisi, kad pacientui pagerės. Tačiau jam nuo vaistų nerimas tik augs. Nerimastinga, sunki būsena.
Tačiau – tai AŠ, o ne jūsų laukimų kūrinys – sakys jis.
……………. nebebijok savęs…..
„Sekmadieniais sėdžiu kazino ir landynėse, prisisiurbiu kaip kempinė. O algą išleidžiu ekstazei: užsimiršti, kad mane paliko mylmas žmogus“.
Čia jau dilema – kaip man ištrinti tą savo skausmingą AŠ? Kaip man savęs nebejausti?
„Muzika apgaubia mus neregimu šydu, apkvaitina, apkurtina ir jos valia tarsi išnykstame <..> aplink mane stumdydamiesi ritmingai juda apkvaišę švytintys kūnai, šie žmonės jau ne žmonės, nes tapatybės išsilydė masės žaizdre“
(Lucia Etxebarria ).
Žmogau, nebebijok savęs…..
Savojo AŠ pojūčio jausmas lyg ant svarstyklių – vieniems to AŠ per maža, kitiems – perdaug…
Ir pirmieji , ir antrieji – bijo būti savimi…
Pabėgimas , apie kurį čia kalbu, tai spąstai, naujas kalėjimas….
O yra laisvų žmonių, kurie gali pasakyti „mano namai ten, kur AŠ ESU.“ Jie jaučia savo AŠ. Ir nebijo to.
Su kompiuteriu daug paprasčiau – Escape – ir nėbėra problemos. Tik va, įdomu net, kiek žmonių ir kiek ilgai dirbo, kurdami tą išganingąją funkciją ESCAPE?
Jeigu nori iš tikrųjų būti laisvas, atsikratyti destruktyvaus bėgiojimo nuo savęs arba į save – ir tavęs laukia darbas, darbas su savimi..
Jau bandei? Vienas to neįveiki? Natūralu…
Taip jau Visatoje yra – laisvė pasiekiama kai jos sieki ne vienas pats, o drauge su kažkuo…
To tiesiog reikės išmokti
- El. paštas: vilma.kuzmiene@gerabusena.net