Sutinkate padėti, nors jau esate pavargę. Nutylite pastabą, kuri įskaudino. Atsiprašote net tada, kai nesate tikri, kad padarėte ką nors bloga. O vėliau pykstate ant savęs: kodėl ir vėl nepasakiau, kaip jaučiuosi?
Kai pasakyti „ne“ sunku, paprasto patarimo „tiesiog nusibrėžk ribas“ dažnai neužtenka. Galbūt atsisakyti baisu, nes nesinori nuvilti, sukelti konflikto ar prarasti ryšio. Psichologinėse konsultacijose galima suprasti, kas slypi už šios baimės, ir pamažu ieškoti daugiau vietos sau.
Kaip susijusios savivertė ir asmeninės ribos?
Savivertė – tai, kaip save vertiname ir kiek jaučiamės verti pagarbos, dėmesio bei rūpesčio. Asmeninės ribos padeda atpažinti ir išsakyti, kas mums priimtina, kiek galime skirti savo laiko ir jėgų, o kada reikia sustoti.
Jei savo vertę stipriai siejame su kitų pritarimu, gali atrodyti, kad teisę būti priimtiems turime nuolat užsitarnauti: padėti, pritarti, nesupykti, nesudaryti nepatogumų. Tuomet kito žmogaus nusivylimas lengvai tampa įrodymu, kad su mumis kažkas negerai.
Vis dėlto sunkumai nustatant ribas savaime nereiškia žemos savivertės. Svarbios ir aplinkybės, santykiuose turima galia, priklausomybė nuo kito žmogaus bei ankstesnė patirtis.
Kaip atpažinti, kad savo poreikiams paliekate per mažai vietos?
Verta įsiklausyti į save, jei dažnai:
- sutinkate, nors viduje norite atsisakyti;
- jaučiatės atsakingi už kitų žmonių nuotaiką;
- bijote išsakyti kitokią nuomonę;
- po bendravimo jaučiate išsekimą ar nuoskaudą;
- už klaidas save kritikuojate daug griežčiau nei kitus;
- ilsėdamiesi jaučiate kaltę, nes dar galėtumėte ką nors nuveikti.
Šie išgyvenimai nėra jūsų silpnumo įrodymas. Galbūt ilgą laiką prisitaikyti buvo saugiausias ar geriausiai pažįstamas būdas išlaikyti santykius.
Kodėl pasakius „ne“ kyla kaltė?
Kaltės jausmas ne visada reiškia, kad pasielgėte netinkamai. Jis gali kilti ir tada, kai elgiatės kitaip nei esate įpratę. Jei dažniausiai atsižvelgdavote į kitus, pirmieji bandymai pasirūpinti savimi gali kelti nerimą.
Galima sau užduoti klausimą: ar iš tiesų pažeidžiau susitarimą ir įskaudinau žmogų, ar tiesiog nepatenkinau jo lūkesčio? Atsakymas ne visuomet aiškus iš karto. Konsultacijose galima mokytis šiuos dalykus atskirti, nenuvertinant nei savęs, nei kito žmogaus.
Nuo ko galima pradėti?
Nebūtina iš karto keisti visų santykių. Pradžia gali būti trumpa pauzė prieš atsakant į prašymą: „Pagalvosiu ir atsakysiu rytoj.“ Ji suteikia laiko pastebėti, ar iš tikrųjų norite ir galite sutikti.
Kartais pakanka konkretaus sakinio: „Šiandien tam neturiu jėgų“ arba „Galiu padėti pusvalandį.“ Nereikia kiekvieno atsisakymo lydėti ilgu pasiteisinimu, tačiau galima kalbėti pagarbiai ir atsižvelgti į esamus susitarimus.
Ribos nėra būdas priversti kitą žmogų elgtis taip, kaip norime. Jos padeda aiškiau pasakyti, kas mums tinka, ir apsispręsti dėl savo veiksmų.
Kaip gali padėti psichologinės konsultacijos?
Individualiose konsultacijose galima tyrinėti savikritiką, baimę nuvilti, sunkumą priimti savo poreikius. Svarbu ne tik išmokti kitokius žodžius, bet ir suprasti, kodėl juos ištarti taip sunku.
Psichoterapijoje galima atidžiau pažvelgti į santykių patirtis ir lūkesčius sau. Pamažu gali atsirasti daugiau laisvės išbūti su nepritarimu, priimti savo netobulumą ir kurti santykius, kuriuose nereikia nuolat savęs atsisakyti.
Ar reikia kreiptis, jei „tik“ trūksta pasitikėjimo savimi?
Taip, jei tai jus vargina ar riboja kasdienybę. Nereikia įrodyti, kad sunkumai pakankamai rimti. Galite ateiti kalbėtis apie konkrečią situaciją arba apie sunkiai nusakomą jausmą, kad sau nuolat esate per griežti.
Konsultacijos Vilniuje ir internetu
Psichologė, psichoanalitinė psichoterapeutė Vilma Kuzmienė konsultuoja suaugusiuosius individualiai Vilniuje ir internetu.
Skaitykite apie Vilmą Kuzmienę ir jos darbo būdą arba susisiekite dėl pirmojo susitikimo.
Papildomai skaityti
NHS: apie savivertę ir pagalbą sau (anglų kalba).